„Gyvoji biblioteka“ atidarė jubiliejinį 10-ąjį sezoną: „Kiekvienas žmogus turi istoriją, bet ne visos istorijos telpa knygose“

Vasario 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko „Gyvosios bibliotekos“ 10-ojo sezono atidarymas, sulaukęs didelio žmonių, norinčių dalintis istorijomis ir jas išklausyti, skaičiaus. Per 10 metų Lietuvoje „Gyvoji biblioteka“ dalyvavo daugiau nei 300 renginių, sulaukė daugiau kaip 20 000 skaitytojų, o savo istorijomis pasidalino beveik 500 knygų.

„Gyvoji biblioteka“ yra neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją, ir pagarbą žmogaus teisėms, sudarytas iš gyvųjų knygų, bibliotekininkų ir skaitytojų.

Renginyje, kurio šūkis „Kiekvienas žmogus turi istoriją, bet ne visos istorijos telpa knygose“, visi norintys žmonės (skaitytojai), lydimi bibliotekininkų, galėjo susitikti su „gyvosiomis knygomis“ – veganais(-ėmis), depresija sergančiais asmenimis, feministais(-ėmis), ateistais(-ėmis), musulmonais(-ėmis), LGBTQ+ bendruomenės nariais ir kitais visuomenės grupių atstovais. Skaitytojai galėjo užduoti rūpimus klausimus ir iš pirmų lūpų išgirsti nesumeluotas „gyvųjų knygų“ gyvenimo istorijas. Pokalbiai vyko jaukioje ir neoficialioje aplinkoje, kuri padėjo skaitytojams ir „gyvosioms knygoms“ griauti nusistovėjusius stereotipus, didinti pasitikėjimą vieni kitais ir siekė mažinti įvairaus pobūdžio diskriminaciją tarp žmonių.

„Gyvosios bibliotekos” metodas yra įrašytas į Europos Tarybos jaunimo žmogaus teisių ugdymo programą. Jis skatina susimąstyti, sujaudina, įtraukia, nustebina – todėl yra patrauklus ir paveikus. Pasauliniu mastu didelio pasisekimo sulaukęs neformalaus ugdymo metodas Lietuvoje pradėtas taikyti 2007-aisiais metais kaip Europos Tarybos kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ dalis. Nuo to laiko metodo svarba ir populiarumas augo tiek jaunimo ir visuomenės tarpe, tiek nevyriausybinėse organizacijose bei švietimo įstaigose.

Pranešimo autorė: Indrė Baltramonaitytė.

Komentarai