„Saulutės” centro gyventojai išbandė unikalią Gyvųjų knygų patirtį

Vasario 6 d. socializacijos centre „Saulutė” surengėme unikalų skaitymo seansą – skaitėme GYVĄSIAS KNYGAS!!! Čia lankėsi po Europą ir Lietuvą (nuo 2007 m.) keliaujantis projektas – „GYVOJI BIBLIOTEKA”.
Tai Europos Tarybos jaunimo žmogaus teisių ugdymo programos: „Visi skirtingi – visi lygūs” dalis. Kas tos knygos?  Tai gyvi žmonės iš pažeidžiamų socialinių grupių (žmonės su proto ar fizine negalia/romai/kitos rasės žmonės/vegetarai/feministai/senjorai/žydai/musulmonai/ateistai ir kt.), visuomenėje suprantami kaip KITOKIE ir dėl to patiriantys diskriminaciją, atskirtį ir netoleranciją.

Siekdami priimti žmones tokius, kokie jie yra bei skatindami Žmogaus teisių gerbimą – penktadienį surengėme unikalų skaitymo seansą „Saulutėje”.

Bibiliotekoje skaitėme Vainiaus Volungevičiaus, Indrės ir Kristės Vasiliauskaitės Knygas.

Pirmi nedrąsūs klausimai – ir po truputį įsivažiavome: per 2 val. Knygas perskaitėme nuo pradžios iki pabaigos.

Kartu buvo eksponuojama Dariaus Kučio paroda, užfiksavusi 2013 metų „Gyvosios bibliotekos” susitikimų akimirkas.

NUOMONIŲ KAMPELIS:

Gyvoji Knyga Kristė Vasiliauskaitė: „Nuoširdus dalinimasis savo patirtimi ir išgyvenimais – man pačiai padėjo geriau pažinti save ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Jaučiuosi nuveikusi kažką prasmingo. Beje, čia netikėtai sutikau pažįstamą, tai pradžiugino

„Baltai Juoda“ savanoriai:

Milda Kerpė: „Smalsumas, žingeidumas akyse, klausimai lūpose – „saulutės“ dar niekada nebuvo taip skaitę Gyvų Knygų. Buvo smagu skaityti Jas kartu…“.

Doras Stankevičius: „Tai, ką darote – toms mergaitėms labai svarbu. Kiekviena šypsena, juokas, ištartas žodis yra galingas ir sėja Gerumo sėklą jų širdyse, kuri, jei jos pačios norės, išaugs į vešintį medį, teikiantį vaisius visą gyvenimą”.

Sigita Kučikaitė: „Susitikimas su „Gyvosiomis Knygomis” išties buvo praturtinantis. Skaitytojai, tiek savanoriai, tiek Centro merginos, įdėmiai klausėsi Knygų pasakojimų ir uždavinėjo įvairiausius klausimus. Pradžioje kiek nedrąsiai, vis pasitikslindami: „ar tikrai galima klausti asmeninių dalykų?” – galėjome stebėti, kaip atvirai ir nuoširdžiai Knygos atsiveria. Istorijos taip palietė, kad ir po susitikimo – niekas nenorėjo skirstytis: vieni mažuose rateliuose dar dalinosi įspūdžiais, kiti panoro asmeniškai pasikalbėti su Knygomis. Visur girdėjosi : „O! Ir man taip būna!” arba: „ Aš taip negalėčiau…“.

Skirmantė Javaitytė: „Džiaugiuosi šiuo renginiu galėdama prisidėti prie stereotipų, prieš tam tikrus žmones, rovimo. Juk stereotipai ir štampų klijavimas kitiems – visų pirma parodo MŪSŲ KOMPLEKSUS. Juk neturi būti visi vienodi kaip fabrike.

Nesugebėjimas priimti kito, koks jis yra – tai tik mano problema, o ne jo. Linkiu visiems gyvenime sutikti kuo daugiau skirtingų žmonių – tai jus praturtins ir darkart įrodys, kad visi mes esame kažkuo KITOKIE. Unikalūs

Grįžtant prie „saulučių”, ogi merginos prašė dar Knygų, o buvusias taip lengvai nepaleido – 2 val. pokalbių seansas nesiruošė baigtis, dalis būtų sėdėjusi iki ryto su Gyva Knyga… Džiugina, kad ši diena padovanojo mums visiems vertingą Pamoką”.

Kartu savanoriavo Patrikas Savičius.

Teksto autorė: Skirmantė Javaitytė

Komentarai