Priimti. Atmesti. Toleruoti.

Ketvirtadienį Kauno gyventojus džiugino „Myliu Panda“ kampanija, o vakare kvietė rinktis kavinėje „Vero Coffee House“ į Kauno liberalaus jaunimo organizuotą diskusiją „Priimti. Atmesti. Toleruoti.“. Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Rokas Žilinskas, Lietuvos žydų bendruomenės narys ir tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlės“ komunikacijos vadovas Dainius Dikšaitis, Kauno vyskupas Kęstutis Kėvalas ir kampanijos „No Hate Speech Movement“ atstovė Indrė Maršantaitė.

Picture 133Diskusiją moderavusi Kauno liberalaus jaunimo pirmininkė Ugnė Litvinaitė svečius kvietė diskutuoti apie tolerancijos reikšmę visuomenėje. „Tolerancija tapo savotiška butaforija. Kur bepasisuksi, girdime šį žodį, tačiau nematome jokių realių veiksmų, o kažką toleruoti tapo beveik madinga. Tačiau kas iš tiesų yra tolerancija? Ar tai netapo savotišku ignoravimu ir pasyvumu kitokio atžvilgiu?“ – dalyvių klausė Ugnė Litvinaitė.

Indrė Maršantaitė dalinosi savo patirtimi tiek kampanijos „No Hate Speech Movement“ veikloje, tiek dirbdama su jaunimu kitose organizacijose. Anot jos, žmonių neapykanta dažniau paremta neracionalumu, iš anksto susikurta nuomone, o ne faktais ir žiniomis: „Diskutuodama su jaunais žmonėmis, kad ir apie toleranciją, dažnai pastebiu, kad kitos seksualinės orientacijos žmonės yra smerkiami, tačiau paklausus, ar kas nors iš jų pažįsta bent vieną gėjų ar lesbietę, sulaukiu neigiamo atsakymo. Akivaizdu, kad žmonės atsiriboja, vengia arba bijo suprasti kitokio žmogaus motyvus.“

Dainius Dikšaitis patvirtino šią nuomonę faktais: „Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų (36 proc.) vadovaujasi antisemitinėmis pažiūromis, rodo pasaulinis antisemitizmo indeksas. Tačiau panaši dali gyventojų (34 proc.) teigia, kad nepažįsta nė vieno žydų tautybės asmens ir tik 3 procentai apklaustųjų sako dažnai su jais bendraujantys.“

Pradėjus kalbėti apie galimus sprendimus, kaip paskatinti toleranciją mūsų visuomenėje, Rokas Žilinskas palinkėjo neieškoti bendro sprendimo ir neužsimoti per daug, o verčiau pradėti nuo savęs ir savo bendruomenės.

Tuo tarpu Kęstutis Kėvalas pastebėjo, kad tolerancijos trūksta ir bažnyčios atžvilgiu, nes dažnai jai suverčiama kaltė dėl netolerancijos kurstymo. Vyskupas palinkėjo neskubėti teisti, o pirma susipažinti, pabandyti suprasti. „Esu dėstęs Kauno kolegijoje. Vienos paskaitos metu parodžiau studentams naująjį testamentą ir paklausiau, keli iš jų esa vartę šią knygą. Iš šimto žmonių rankas pakėlė vos penki,“ – padėtį apie dažnai klaidingai suprastą bažnyčios poziciją iliustravo vyskupas. „Taip pat džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis, kaip ši,“ kalbėjo jis. „ Tokių diskusijų turėtų būti daugiau.“

Indrė Maršantaitė patarė į viską nežiūrėti taip pasyviai: „Pamačius, ar išgirdus apie neapykantos skleidimą, diskriminaciją, reikia reaguoti.“

Diskusijai įpusėjus dalyviai sutartinai priėjo išvadą, jog tolerancija nėra meginimas pakeisti kitokį, „atvesti jį į doros kelią“, o tiesiog gerbti jį, bandyti suprasti ir jausti, kad skirtingi požiūriai nebūtinai kliudo vienas kitam.

Diskusiją organizavo Kauno liberalus jaunimas.

EEA+Grants+-+JPG Kampanija Myliu Panda yra Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis.

Komentarai