Visuomenės grupių vaizdavimas žiniasklaidoje: tendencijos rugpjūtį

„Media4change” judėjimas parengė rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos stebėsenos rezultatus. Šį kartą imtis buvo platesnė, prisidėjo dar viena visuomenės grupė bei interneto žiniasklaida. Tendencijos rodo, kaip žiniasklaida vaizdavo įvairias grupes, kokiuose kontekstuose grupės atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė (arba ja sekama), kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės, ar pačios grupės kalbinamos ir turi progą save atstovauti, ar apie jas tik kalbama.

Buvo tiriamas tautinių, religinių, etninių, LGBT grupių, psichikos sutrikimų turinčių žmonių vaizdavimas Lietuvos spaudoje, televizijoje, radijuje bei interneto žiniasklaidoje. Stebėsena atlikta nacionalinėje Lietuvos spaudoje („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Vakaro žinios“, „Veidas“), didžiųjų miestų spaudoje („Alytaus naujienos“, „Banga“, „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“, „Panevėžio rytas“, „Vilniaus diena“ ir t.t.), rajonų spaudoje, nacionaliniuose leidiniuose („Tavo vaikas“, „Studentų era“, „Dialogas“ ir t.t.), televizijų žinių laidose (Lietuvos ryto TV, LNK, LRT, TV3, BTV), radijo žinių laidose (LRT radijas, M-1, M-1 Plius, Žinių radijas). Internete buvo stebimi skaitomiausi naujienų portalai („Mediaskopo“ duomenimis) 15min.lt, Lrytas.lt, Alfa.lt, Balsas.lt, Bernardinai.lt, Delfi.lt, Alytausnaujienos.lt, Laisvaslaikrastis.lt, Sekunde.lt ir t.t.

Raktiniai žodžiai, pagal kuriuos buvo atrenkami žurnalistiniai darbai tiriant etninių/tautiniųgrupių vaizdavimą buvo tokie: romas, čigonas, žydas, rusas, ukrainietis, baltarusis, lenkas, totoriai, karaimai, juodaodis, negras, afrikietis, arabas, kinas, azijietis, pietų amerikietis, meksikietis, indas; stebint religinių judėjimų vaizdavimą: musulmonas, judaizmas, išrinktoji tauta, sionistas, sekta, scientologija, krišnaitai, budistas, stačiatikis, sentikis, Jehovos liudytojai, netradicinės religijos; analizuojant migrantų vaizdavimą: imigrantas, pabėgėlis, čečėnai, gruzinai, pakistaniečiai, turkai; tiriant LGBT bendruomenės vaizdavimą: gėjus, lesbietė, transseksualas, biseksualas, lyties keitimas; psichikos sutrikimų turinčių žmonių vaizdavimą: psichas, psichiatrinė, psichikos sutrikimai, psichiatras, psichiatrija.

Iš beveik 500 žurnalistinių darbų apie visuomenės grupes 37 proc. jų buvo pateikti neigiamame kontekste, 19 proc. teigiamame, 44 proc. – neutraliame. Teigiamame kontekste grupės pateikiamos teigiamos informacijos sraute – renginiai, pasiekimai, laimėjimai, kultūra, grupės politiniai sprendimai ir t.t. Neigiamas kontekstas implikuoja, kad grupė pasirodė neigiamame informacijos sraute – kriminalai, konfliktai, prieglobsčio prašymai, neigiami istoriniai įvykiai ir t.t. Neutralus kontekstas yra, pavyzdžiui, kai grupė minima sportinių įvykių kontekste, skelbiant rezultatus; skelbiant statistinius duomenis, grupė nepozicionuojama kaip pagrindinis teksto herojus.

Labiausiai neigiamai vaizduojami buvo psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys – 73 proc. visų tekstų, 55 proc. visų tekstų apie romus taip pat pasirodė neigiamame kontekste, 48 proc. neigiamame kontekste pasirodė rusų tautinė grupė. Daugiausiai teigiamame kontekste palygynus su kitomis grupėmis šį mėnesį pasirodė LGBT bendruomenė 18 proc. visų tekstų, romų grupė bei psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys teigiamame kontekste nepasirodė apskritai.

pirma diagrama-page-001 (1)

Daugiausia dėmesio rugpjūčio mėnesį sulaukė LGBT bendruomenė. Tam įtakos galėjo turėti socialinė reklama, skirta mažinti socialinę distanciją tarp LGBT ir apskritai visuomenės. Taip pat vyko LGBT bendruomenės organizuojamas kultūrinis festivalis „Kreivės“, kuris buvo nušviestas žiniasklaidoje.  Antroje vietoje pagal matomumą – žydų tautinė grupė. Šios grupės vaizdavimą žiniasklaidoje aktualizavo ir matomumą pakėlė konfliktas Gazos ruože bei Izraelyje, istorinių įvykių aptarimas, analizavimas, pavyzdžiui, publikacija 15min.lt „Žydų vaizdinys „Lietuvos aido“ skiltyse tarpukariu“ arba „Minima 70 metų sukaktis nuo partizaninio karo Lietuvoje pradžios“. Mažiausiai matomi buvo psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys.

antra diagr-page-001

Tekstuose apie LGBT grupę naudojami tokie žodžių junginiai kaip „tradicinė moralė“, kalbant apie heteroseksualius asmenis („Laisvas laikraštis“), „sugalvoti kažkokią homoseksualizmo epidemiją“ (Balsas.lt), „gėjiškais triusikais“ (DELFI), „kovoja už lygias teises su „normaliais“ žmonėmis“ (Lrytas.lt). Kalbant seksualinių grupių tema, tik 16 proc. tekstuose ši grupė išliko subjektu ir atstovavo LGBT  bendruomenę, tai yra, buvo kalbinta.

Kalbant apie LGBT bendruomenę ir lyties keitimo klausimą bandoma šiai temai suteikti egzotikos įspūdį. Pavyzdžiui, rašoma „romanas su biseksuale gražuole“ (kauno.diena.lt, diena.lt), „Iš Azerbaidžiano atvykęs transseksualas“ (Alfa.lt). Lyties keitimo operacijų legalizavimo klausimas žiniasklaidoje politizuojamas: „Stambulo konvencijos, mūsų šalyje įteisinančios lyties keitimo operacijas ir kitus prieš prigimtį einančius dalykus, Seimas dar neratifikavo“; „Seimas priešinasi lyties keitimo mūsų šalyje legalizavimui“; „Stumiama lyties keitimą įteisinanti konvencija“ (Anyksta.lt).

Romų bendruomenės vaizdavimo tendencijos panašios kaip ir liepą. Ši visuomenės dalis matoma, kaip taisytina, bloga, pavojinga, skurdi ir t.t. Lrytas.lt tekste pavadinimu „Kuriose Vilniaus vietose geriau nevaikščioti, o kur – negyventi?“, rašo apie Naujininkus ir Taborą: „Naujininkų rajonas sostinės žemėlapyje išsiskiria tuo, kad jis ribojasi su čigonų taboru /…/ Tai – bene daugiausiai negerų ypatumų turintis rajonas. Ne vien dėl čigonų taboro su visomis jo keliamomis problemomis“. Neutraliuose tekstuose, pavyzdžiui, apie madą, kuri primena romų tradicinius apdarus rašoma, kad šiuo metu madingas „čigonės įvaizdis“, vartojant terminą „čigonė“. Tekstai pasirodydavo daugiausia kriminaliniame ar apskritai neigiamame kontekste, romų bendruomenė kalbinta tik 5 proc. tekstų.

Šį mėnesį taip pat buvo stebėta, kaip internetinėje žiniasklaidoje vaizduojami psichikos sutrikimų turintys asmenys. Ketvirtadalis publikacijų atsidūrė kriminaliniame kontekste, bandant pateisinti asmens nusižengimą jo medicinine būkle. Nei viename tekste grupė nebuvo kalbinama. Lrytas.lt rašo apie neprognozuotumą: „Bet dirbant su psichikos ligoniais nėra tokių priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, nes jie yra neprognozuojami“. Bernardinai.lt: „drastiškos priemonės turėjo saugoti šiuos žmones nuo jų pačių, nuo savo kūno žalojimo“. Atitinkamai parenkamos ir nuotraukos: žmogus su tramdomaisiais marškiniais, žmogus ant žemės, kuriam dedami antrankiai. Tokiu būdu yra kuriamas psichikos sutrikimų turinčių asmenų paveikslas kaip agresyvių, neprognozuojamų, labiau linkusių į nusikalstamą veiką.

Šį mėnesį analizuotas psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų vaizdavimo žiniasklaidoje tendencijos nėra naujos. Apie jas rašoma ir Eglės Šumskienės ir Jurgos Mataitytės-Diržienės parengtoje metodinėje priemonėje „Nuo mitų prie tikrovės: psichikos sveikatos vaizdavimas žiniasklaidos priemonėse“. Autorės rašo apie psichikos sveikatos pateikimą, jo tendencijas. „Žiniasklaidoje pateikiant informaciją apie psichikos sveikatą, stinga žurnalistų iniciatyva skelbiamų naujienų, grindžiamų adekvačia informacija, profesionaliais ir kompetentingais šaltiniais. Daugiausiai orientuojamasi į įvykius, turinčius sąlytį su psichikos sveikata ir dažnu atveju tai yra kriminalinio pobūdžio naujienos. Kadangi psichikos sveikatos tematikai sunku sulaukti atviro dėmesio nesant tam tikro konteksto, rekomenduotina pasinaudoti visuomenėje platesnio atgarsio sulaukusiu įvykiu ir pateikti išsamesnę giluminę jo analizę, pradedant sveikatos politikos prioritetais, statistika, baigiant – šios srities ekspertų komentarais.“[1]

Rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos tendencijos atspindi  E. Šumskienės ir J. Mataitytės-Diržienės pastebėjimus. Psichikos sveikatos temos dažnu atveju atsiduria kriminaliniame kontekste arba susiję asmenys yra tik minimi, nėra jokios profesionalios analizės. Rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos stebėsenos tekstai šiuos pastebėjimus patvirtina. Pavyzdžiui, 15min.lt rašo apie kontrabandą gabenančius asmenys ir jų psichinės sveikatos būklę, Balsas.lt – apie narkotinių medžiagų transportavimą ir apie nusikalstamą veiką atlikusio asmens psichikos sveikatos sutrikimus.

Kriminalinis kontekstas kalbant apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų vaizdavimą žiniasklaidoje būdingas ne tik Lietuvai. Toje pačioje minėtoje Šumskienės ir J. Mataitytės-Diržienės parengtoje metodinėje programoje pateikiamas pavyzdys, kaip Jungtinėje Karalystėje žurnalistai skelbdami naujieną nukreipė faktus taip, kad sulauktų daugiau matomumo. Spaudos pranešime pasirodė statistiniai duomenys, kad iš 2000 žmogžudysčių per 7-nerius metus 34 (1,7 proc.) buvo įvykdytos psichikos sveikatos priežiūros institucijų paslaugų vartotojų. Deja, antraštės skelbė, kad šie pacientai buvo išlaisvinti žudyti, kad jie nesveiki ir pavojingi. Anot autorių, ši informacija yra iškreipta ir neatitinka faktų. Net ir geriausią reputaciją turinčios žiniasklaidos priemonės, tokios kaip BBC ir ITV, paskelbė šią informaciją su iškreiptomis proporcijomis (E. Šumskienė, J. Mataitytės-Diržienė, 2013).

Žiniasklaidos stebėsena rugpjūtį PDF


[1] Šumskienė, Eglė et al. (eds) 2013. Nuomitų prie tikrovės: psichikos sveikatos vaizdavimas žiniasklaidos priemonėse, Vilnius: Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Globali Iniciatyva Psichiatrijoje. 27

Komentarai