“Futbolo bibliotekoje” – apie tamsiąją sporto pusę

10453046_869954686355897_1181838539315878389_oDaugiau nei keturiasdešimties šalių futbolo klubai prisijungė prie tarptautinės organizacijos “Fare Network” organizuojamos akcijos prieš rasizmą sporte. Akcija neaplenkė ir Klaipėdos – pasikalbėti apie patirtį rungtyniaujant užsienyje bei diskriminaciją sporte su miestiečiais susitiko “Klaipėdos granito” futbolininkai.

“Futbolo biblioteka” pavadintame renginyje klaipėdiečiai turėjo progą pasikalbėti su užsienyje rungtyniavusiais klaipėdiečiais bei Klaipėdoje žaidžiančiais legionieriais: Dominyku Galkevičiumi, Luku Lidakevičiumi, Dmitrijumi Šiškinu, Donatu Nakrošiumi, Borisu Ignatjevu, Michailu Zizelevu, Eduardu Kurskiu ir Tomu Ražanausku. Pokalbiai su sportininkais vyko akis į akį – kiekvienas žaidėjas buvo tarsi gyva knyga, pašnekovui pasakojusi savo istoriją.

Pasak akcijoje dalyvavusių futbolininkų, rasizmo, diskriminacijos apraiškų sporte yra, ypač tai jaučia sportininkai, kurie išsiskiria savo odos spalva. Ne sykį pasaulyje garsiai nuskambėjo atvejai, kai sirgaliai skanduoja įžeidžiančias skanduotes, iškelia užgaulius plakatus, net mėto į aikštę bananus.

Estijoje žaidęs D. Šiškinas pasakojo, kad jam yra tekę žaisti su įvairių tautybių bei odos spalvos žmonėmis. Pačiam patirti diskriminacijos neteko, tačiau jo komandos draugams tekę patirti neapykantos pliūpsnius iš žiūrovų.

Tiek jis, tiek M. Zizelevas bei B. Ignatjevas, paklausti, kaip jautėsi, kai jų komandos draugas buvo įžeidinėjamas, tvirtino, jog tai – labai nemalonu, nes žmogus išskiriamas ir niekinamas dėl dalykų, kurių jis pats pasirinkti negalėjo, pavyzdžiui, odos spalvos.

“Klaipėdos granite” rungtyniaujantys latvis B. Ignatjevas bei rusas M. Zizelevas teigė, jog dėl pastarosios priežasties sportininkai Rusijoje itin dažnai nukenčia, mat šioje šalyje jie kažkodėl itin nemėgstami, jiems būna psichologiškai sunku. Vis dėlto žaidėjai tvirtino Lietuvoje jokios diskriminacijos savo atžvilgiu nepajutę – čia žmonės jiems atrodo draugiški ir tolerantiški.

Lenkijoje, Latvijoje bei Baltarusijoje rungtyniavęs D. Galkevičius sakė, kad Lenkijoje dažnai buvo klausiamas, kodėl lietuviai nemėgsta lenkų, tačiau per dvejus metus teigė nė karto nesusidūręs su neapykantos apraiškomis savo atžvilgiu, tačiau jautė tam tikrą spaudimą, kurį, pasak jo, jaučia kiekvienas legionierius.10557777_869955216355844_6461641554901401704_o

“Jei tu žaidi kitoje šalyje, turi būti dvigubai geresnis už kitus. Jei tau nesiseka, prasčiau žaidi, gauni traumų, dėmesio ir spaudimo būna tikrai daugiau nei tuomet, kai esi vietinis”, – pasakojo D. Galkevičius.

Pasak jo, tie žaidėjai, kurie dažnai patiria diskriminaciją, palengva įpranta nebekreipti dėmesio, bet tai nereiškia, kad įvairios replikos jų nežeidžia. Vis dėlto, D. Galkevičiaus nuomone, žaidėjai tarpusavyje yra draugiški, aršiau kitataučių atžvilgiu nusiteikę sirgaliai, ypač vadinamieji futbolo chuliganai.

T. Ražanauskas svarstė, kad nors Lietuvoje juntama mažiau diskriminacijos, reikia į tai atkreipti dėmesį.

“Sporte mes visi esame lygūs, skirstymo pagal odos spalvą neturėtų būti, todėl palaikome šią akciją”, – sakė T. Ražanauskas.

Sportininkas, rungtyniavęs Šveicarijoje, Kipre, Graikijoje, Norvegijoje, Kroatijoje, sakė, kad žaidžiant Norvegijoje teko susidurti su tam tikrais apribojimais dėl savo kilmės. Apie 2000-uosius šioje šalyje buvo reglamentas, ribojęs vienose rungtynėse žaidžiančių ne Europos Sąjungos narių piliečių skaičių. Tuomet T. Ražanauskas bei dar vienas lietuvis ir estas į aikštę buvo kviečiami pakaitomis – daugiau nei du ne ES piliečiai vienu metu žaisti negalėjo.

“Turi kontraktą, klubas moka pinigus, bet negali žaidėjo naudoti – tai taip pat diskriminacija”, – patirtį prisiminė T. Ražanauskas.

885927_869954763022556_8658683590821881333_oPasak jo, šiemet “Klaipėdos granito” žaidėjų sąraše būta ukrainiečių, gruzinų, japonų, šiuo metu žaidžia rusas ir latvis. Sportininkas tikino manantis, kad Klaipėdos futbolo sirgaliai į tautybę ar odos spalvą nežiūri – jiems, ko gero, svarbiau, kaip legionieriai žaidžia.

Pasak Nacionalinio socialinės integracijos instituto, koordinavusio akciją Lietuvoje, atstovės Gintarės Laurinavičiūtės, diskriminacija bei neapykanta futbole yra skaudi tema, ypač dėl sirgalių elgesio. Pasak jos, keisti sirgalių požiūrį reikia mažais žingsniais, tokiais kaip gyvoji “Futbolo biblioteka”.

“Svarbu, kad futbolininkai būtų vieningi, parodydami, kad neapykantos netoleruoja. Futbolas yra gražus ir jo nereikia gadinti diskriminacija”, – teigė G. Laurinavičiūtė.

Pokalbininkė pasakojo, jog Lietuvoje jau vyko panaši akcija, kurioje dalyvavo ir futbolininkai, ir krepšininkai, o ši gyvoji “Futbolo biblioteka” vyksta “Football People” (“Futbolo žmonės”) veiksmo savaitės, skirtos kovai su rasizmu, diskriminacija bei ksenofobija futbolo aikštelėje ir už jos ribų, metu.

Virginija Samulionytė

Straipsnio originalą galite rasti čia

Komentarai