Visuomenės grupių vaizdavimas žiniasklaidoje: tendencijos liepą

„Media4change” judėjimas parengė paskutinių liepos mėnesio trijų savaičių žiniasklaidos stebėsenos rezultatus. Tendencijos rodo, kaip žiniasklaida vaizdavo įvairias grupes, kokiuose kontekstuose grupės atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė (arba ja sekama), kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės, ar jos objektyvizuojamos, ar vis dėlto išlieka subjektais ir kita.

Buvo tiriamas tautinių, religinių, etninių, LGBTQI grupių vaizdavimas Lietuvos spaudoje, televizijoje bei radijuje. Stebėsena atlikta nacionalinėje Lietuvos spaudoje („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Vakaro žinios“, „Veidas“), didžiųjų miestų spaudoje („Alytaus naujienos“, „Banga“, „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“, „Panevėžio rytas“, „Vilniaus diena“ ir t.t.), rajonų spaudoje, nacionaliniuose leidiniuose („Tavo vaikas“, „Studentų era“, „Dialogas“ ir t.t.), televizijų žinių laidose (Lietuvos ryto TV, LNK, LRT, TV3, BTV), radijo žinių laidose (LRT radijas, M-1, M-1 Plius, Žinių radijas).

Raktiniai žodžiai, pagal kuriuos buvo atrenkami žurnalistiniai darbai tiriant etninių/tautinių grupių vaizdavimą buvo tokie: romas, čigonas, žydas, rusas, ukrainietis, baltarusis, lenkas, totoriai, karaimai, juodaodis, negras, afrikietis, arabas, kinas, azijietis, pietų amerikietis, meksikietis, indas; stebint religinių judėjimų vaizdavimą: musulmonas, judaizmas, išrinktoji tauta, sionistas, sekta, scientologija, krišnaitai, budistas, stačiatikis, sentikis, Jehovos liudytojai, netradicinės religijos; analizuojant migrantų vaizdavimą: imigrantas, pabėgėlis, čečėnai, gruzinai, pakistaniečiai, turkai; tiriant LGBTQI bendruomenės vaizdavimą: gėjus, lesbietė, transseksualas, biseksualas, lyties keitimas.

Iš beveik 70 žurnalistinių darbų apie visuomenės grupes 36 proc. jų buvo pateikti neigiamame kontekste, 23 proc. teigiamame, 41 proc. – neutraliame.

Daugiausia dėmesio sulaukė lenkų tautinė grupė dėl politinių aplinkybių (Tautinių grupių įstatymo svarstymo Seime, inicijuoto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos partijos), antroje vietoje pagal matomumą – žydų tautinė grupė. Šios grupės vaizdavimą žiniasklaidoje aktualizavo ir matomumą pakėlė su žydų tematika susijusiomis sukaktys, vandalizmo atvejų žydų kapinėse.

Buvo pastebėta, kad tekstai apie LGBTQI grupę išlaiko neutralų kontekstą, tačiau neišvengta stereotipinio vaizdavimo. „Tradicinės“ šeimos priskiriamos heteroseksualiems asmenims, o „netradicinės“ – homoseksualiems. Kalbant seksualinių grupių tema, tik keliuose (iš 8-nių) tekstuose ši grupė išliko subjektu ir atstovavo LGBTQI  bendruomenę. Kita vertus, atspindint kitų žmonių pozicijas, grupė atsidurdavo neigiamame kontekste, kvestionuojant visuomenės vertybes ir skatinant netoleruoti LGBTQI, neatsižvelgti į jų teises. Pavyzdžiui, savaitraštis „Veidas“ cituodamas monsinjorą Alfonsą Svarinską rašė „gėjai grasina ardyti mūsų šeimas“, „gėjams leidžia jaustis kaip namuose“, tačiau iš teksto pobūdžio galima suprasti, kad monsinjoro požiūrį savaitraštis ar autorius kvestionuoja.

Nors lytiškumo (lyties keitimo, translyčių asmenų, transseksualų) tema  nebuvo dažna, tačiau pasirodę keli tekstai linkę šiai tematikai suteikti neigiamą konotaciją. Skatinama lyties keitimo Lietuvoje neįteisinti, spręsti šią asmens problemą su psichologo pagalba. Tokia pozicija „Lietuvos žinių“ dienraštyje užtvirtinama kalbinant psichoterapeutą, tarptautinio teologijos instituto profesorių, kuris išsako vienareikšmiškai neigiamus vertinimus: „Ko­dėl prieš­ta­rau­ja­me ly­ties kei­ti­mui? Ža­lo­ji­mui, ma­no gal­va, prieš­in­tis rei­kia tie­siog dėl to, kad tai yra bai­sus da­ly­kas. O jei­gu vals­ty­bė lei­džia pa­keis­ti ly­tį chi­rur­giš­kai ar net tie­siog do­ku­metuo­se, jei­gu ofi­cia­li vals­ty­bės po­zi­ci­ja yra to­kia, kad ly­tį pa­keis­ti aps­kri­tai ga­li­ma – tai, be­je, nė­ra moks­li­nė pozici­ja, o tik po­li­ti­nis po­žiū­ris, – tai vi­suo­me­nė įsta­ty­mu ti­ki. Įsta­ty­mas da­ro di­de­lį po­vei­kį, net jei jis yra ne­teisin­gas ir ne­ra­cio­na­lu“. Kai kuriuose iš tektų  transseksualumas vaizduojamas kaip egzotika. Transeksualūs asmenys išskiriami kaip „kitokie“, „ne tokie kaip mes“ ir seka šių priskyrimas kategorijai „ne aš“. „Lietuvos ryto“ dienraštis rašo apie Lietuvoje žymaus transseksualo Raulio atvejį. Anonsuojama laida, kurioje bus diskutuojama lyties keitimo tema ir politikų noro šias medicinines procedūras kriminalizuoti. Tekste keliamas klausimas, ar lyties keitimas – ištvirkimas.

Pastebėta, kad tokios grupės kaip karaimai, totoriai, gruzinai, stačiatikiai, sentikiai, budistai stebimu laikotarpiu dauguma atvejų vaizduojamos teigiamai ir teigiamame kontekste. Rašoma apie minėtų grupių tradicijas, papročius, šventes, jubiliejus, dažnu atveju kalbinami jų atstovai, tekstai turi analitinį/istorinį pjūvį, šalia publikuojamos archyvinės, reportažinės iliustracijos. Naudojami tokie terminai, kaip „sentikių bendruomenė“, „stačiatikių bendruomenė“, „rusakalbiai“. Šį mėnesį karaimų bendruomenė sulaukė daugiau dėmesio regioninėje žiniasklaidoje, kur yra įsikūrusios bendruomenės. Tekstuose didžiuojamasi šia tauta ir kad ji visapusiškai integruota į Lietuvos visuomenę nuo viduramžių, dalinamasi jos kultūriniu, istoriniu paveldu.

Romų bendruomenė, palyginus su kitomis stebimomis grupėmis, yra vaizduojama itin neigiamai . Nors grupės vaizdavimas ir atsiduria teigiamame kontekste: rašoma apie jų kultūrinį paveldą, veiklą, lūkesčius, tačiau neišvengiama stereotipizavimo ir stigmatizavimo. Šiuose tekstuose vartojamas terminas „čigonas“, nuotraukose romų tautybės asmenys vaizduojami kaip skurdžiai gyvenantys, šalia arklio. Dauguma tekstų ar reportažų apie romus pasirodo neigiamame kontekste – kriminaluose, akcentuojant įtariamų  asmenų kilmę, gyvenamąją vietą – Taborą. „Lietuvos ryto“ antraštė – „Teisme – čigonų šeimos drama“, „Vakaro žinių“ antraštė – „Smūgis čigonų vadui“. Apibūdinant šią grupę dažniausiai sutinkamos šios sąvokos: „čigonai“, „taboras“, „triukšmingi“, „ugningas“, „siautulingas“.

teisme-cigonu seimos drama

Ilgametė romų kultūros Lietuvoje tyrinėtoja, antropologė Aušra Simoniukštytė Lietuvoje rekomenduoja termino „čigonas“ nevartoti, ypač žiniasklaidoje. Anot mokslininkų, jis turi neigiamą konotaciją. Viena iš termino kilmės teorijų teigia, kad „čigonas“ nuo antikos laikų žymi žemesnę neliečiamųjų kastą ir turi neigiamą konotaciją, kuri nuteikia šios grupės vertinimui iš galios pozicijų, kaip „kitokį“, „keistiną“. Toks reiškinys siejamas dar su istorine šio žodžio naudojimo raida. „Čigono“ terminas kildinamas iš Graikijoje veikusios krikščioniškos sektos „atsinganos“ (neliečiamieji, neliestini) pavadinimo (juo ilgainiui imta vadinti į Bizantijos imperiją atvykstančius romų tautybės asmenis). Kitose kalbose (angl. „gypsies“, isp. „gitano“) terminas susijęs su viduramžiais Europoje išplitusia čigonų Egipto kilmės legenda. Joje romai irgi ženklinti, kaip žemesnio lygmens atstovai. A. Simoniukštytė pastebi, kad šių terminų vartojimas yra sudėtingas ir kompleksinis klausimas, tačiau laikantis politinio korektiškumo reikėtų vartoti žodį „romas“.

Ukrainiečiai ir rusai dėl dabartinio geopolitinio konteksto vaizduojami laikantis šių dienų tendencijų. Rusijos ir Ukrainos konflikte tarptautinė bendruomenė įvardija Rusiją kaip agresorę, o Ukrainą kaip nukentėjusią. Ukrainiečiai tapo viktimizuojama grupe, kuri ieško prieglobsčio, nuotraukose vaizduojamos verkiančios moterys, mamos/žmonos/sesės/dukros išlydinčios savo šeimos vyrus į konflikto zonas („Vakaro žinių“ tekstas „Ukrainiečiai bėga čia / Ramybės ukrainiečiai ieško Lietuvoje“). Rusų tautinė mažuma taip pat sulaukė nemažai dėmesio konflikto su Ukrainos kontekste. Tapo kvestionuojama rusų kultūra (teatras, muzika, kultūriniai renginiai), autorė teigia, kad ji gali būti naudojama kaip propagandos įrankis, kritiškai vertinama rusų bendruomenė Lietuvoje, jos vertybės bei padėtis šalyje. „Lietuvos ryto“ televizijos žinių reportaže „Propagandai iš Rusijos darantis vis aršesnei, Kremliaus įkaite tampa ir rusiška kultūra“ kalbinama rusų bendruomenė,  vartojami terminai „rusakalbiai“, „rusų bendruomenė“. Šiame reportaže taip pat atskleidžiama neigiama žmonių nuomonė į rusų kultūrą Lietuvoje ir Rusijoje, kuri susidarė dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto.

Visuomenės grupių vaizdavimo dinamika

diagramos

Komentarai