Graffiti menininkas tapo draugystės ambasadoriumi

IMG_5427 (Medium)Prieš kelis mėnesius į Myliu Panda socialinio graffiti & street art konkursą buvo patekęs eskizas pavadinimu „Du berniukai”. Niekas negalvojo, jog po kurio laiko šie berniukai sukels tokį ažiotažą Kaune – Vytenio Jako sukurtas berniukų eskizas stojo į kovą prieš miesto savivaldybės inicijuotą reklamą, diskriminuojančią graffiti piešėjus. Apie gatvės meną, kovą ir draugystę pasakoja pats menininkas.

Nuo kada pradėjote piešti ant sienų? Kas paskatino?

Piešimas ant sienų užima tik nedidelę dalį mano kūrybinės veiklos, kurią aš pats vadinu – žaidimais mieste. Žaidimai mieste – tai gyvenimo būdas kuris įprasmina mano veiksmus viešojoje erdvėje ir padeda nenuobodžiai gyventi.

Žaisdamas mieste atlieku savotišką meninį tyrimą kaip miesto erdvės veikia mūsų psichinę būseną, emocinius ir kūniškus patyrimus. Tyrimams tinka viskas: ir piešimas ant sienų, ir instaliacijos, ir perfomansai, pašnekesiai, pokštai ir t,t. o vieta ir vietos aplinkybės pačios padiktuoja kaip turi būti žaidžiama ir kokios priemonės naudojamos. Žaidimai ne tik pagyvina aplinką, bet ir yra veiksminga piemonė sprendžiant viešųjų erdvių užterštumo problemas.

Žaidimų mieste esmė: kvietimas žaisti kartu, kvietimas keisti įpročius, aplinkos suvokimą, kritikuoti, provokuoti, kvestionuoti nusistovėjusią tvarką, keistis…

Kaip aplinkiniai reagavo į Jūsų kūrybą? Ar buvo besipiktinančių?

Praeiviai visada su šypsniu ir gerais komentarais vertina mano pokštus, tačiau dėl „kitų“ nesu visai tikras. Nemanau, kad turėtų patikti, kai parodoma pirštu į trūkumus.

Kaip kilo dviejų berniukų idėja?

berniukaiIš pradžių tai buvo istorija apie du kaimynus, kurie du metus pešėsi, o jų nesutarimų rezultatus galėjo matyti kiekvienas. Šalia žydų sinagogos Ožeškienės g. Kaune prieš porą metų turėjo statytis administracinis pastatas, bet žydų bendruomenė užprotestavo projektuojamo pastato aukštingumą, nes administracinis pastatas būtų uždengęs sinagogos langus, per kuriuos rytais saulės spinduliai apšviečia žydų toras. Statybos sustojo, o teritorija pavirto į šiukšlyną.

Tada ir gimė idėja sukurti graffiti su dviems berniukais, kuriuos pavadinau „Draugai“. Jie turėjo pasiūlyti besibarančiom pusėm draugystę ir bendradarbiavimą. Kartais reikia visai nedaug, tik lengvos užuominos ir erdvę pavyksta atgaivinti.

Kodėl Kaune iškabintos reklamos žeidžia grafiti piešėjus? Keliose vietose šią reklamą jau paslėpėte?

Plakatai „Beždžione nederk miesto“ miestą „puošia“ jau senai. Nežinau ar yra kokia prasmė juos slėpti. Jie pastoviai atsiranda, dingsta, vėl atsiranda ir taip jau visus metus. Keisčiausia tai, kad niekas nesiskundžia nei dėl jų turinio, nei dėl daromos žalos miesto įvaizdžiui. Pagrindinis meninės akcijos tikslas buvo peradresuoti socialinės reklamos užsakovams pranešimą „Gerbkite mus ir mes gerbsime jūsų sienas”,- tai grafitininkų žinutė, siunčiama miestui, kuri cituojama ant Kauno sienų.

Neapsiverčia liežuvis tokią reklamą „Beždžione nederk miesto” kurią sukūrė agentūra „Clear Channel Lietuva” vadinti „socialine“. Tai greičiau antisocialinė reklama kurioje „stiprioji” pusė užsikrečia „silpnosios” pusės retorika. Plakatai „Beždžione nederk miesto“ sufleruoja mintį, kad savivaldybė prarado kantrybę bei savitvardą ir nežino ką toliau daryti, išsisėmė visi graffiti vadybos resursai, buvo pilnai išnaudotos visos priemonės šiam reiškiniui suvaldyti, ir kai nebeliko nieko kas vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką „vandalams“, panaudojo sunkiąją artilerija – patyčias ir agresiją. Atsakinga Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus infrastruktūros poskyrio specialistė Jūratė Banienė pareiškė, kad plakatuose „Beždžione nederk miesto” nieko įžeidžiančio nematome. Jie kabo jau senokai ir niekas nesiskundžia (citata paimta iš laikr. Kauno diena, 2014. 06. 26.„Ginčai dėl plakato su beždžione“). Ponios Jūratės komentaras labai iškalbingas. Atitinkamos tarnybos, užsakiusios tokią reklamą, demonstruoja ne tik graffiti logikos žinių ribotumą, bet ir socialinių bei pedagoginių kompetencijų stoką.

Ko, Jūsų nuomone, reikėtų darniam gyvenimui tarp savivaldybės, pastatų savininkų, gyventojų bei gatvės menininkų?

Reikėtų pirmiausiai suprasti, kad miestas turi viešųjų ryšių problemą. Jame nevyksta dialogas nei tarp savivaldybės ir gyventojų, nei tarp graffiti piešėjų. Visas reiškinys nugrimzdęs giliai į pogrindį ir niekas nežino, ką su tuo daryti. Tenka vėl cituoti J.Banienę kuri sako, kad šiuo metu Kaune viešųjų vietų, kuriose legaliai galėtų darbuotis graffičių piešėjai, nėra. Anot specialistės niekada ir nebuvo gautas toks oficialus pageidavimas. Visiems ne paslaptis, kad daugelis gatvės menininkų svajoja apie legalias sienas. Ore sklando net toks išsireiškimas, kad legali siena – tai gėris. Tuomet iškyla daug klausimų. Kodėl vengiama prašyti sienų? Ko bijoma? Kas trukdo atsirasti tam ryšiui tarp „davėjo“ ir „gavėjo“? Kas buvo padaryta iš savivaldybės pusės? Ar buvo imtasi kokių iniciatyvų, kad legalios sienos atsirastu? Jeigu iki šiol nėra legalių sienų, kur galėtų piešti ir rašyti gatvės dailininkai, tad nelieka kito kelio kaip virsti „beždžionėmis“ ir šlakstytis savo vitališkomis energijomis ant visų miesto sienų.

Patys menininkai mato išeitį. Jie siūlo organizuoti legalų piešimą, ugdyti jaunimą, organizuoti pavasario ir rudens graffiti festivalius, kuriuose nevaržomai galėtu pasireikšti tiek pradedantys, tiek pažengę graffiti meistrai. Dalimi pinigų, kuriuos savivaldybė skirią sienų valymui, galima būtų paremti „vandalus”. Toks gestas tikrai taptų gera pradžia dialogo atsiradimui ir graffiti meno kultūros Kauno mieste atgimimui.

Man patiko Tado Vincaičio – dizainerio ir graffiti meistro – mintis, kad norint efektyviai spręsti susidariusią problemą, reikia skirti ne vieną ir nedešimt, o labai daug viešųjų erdvių, kur būtų galima piešti. Galima jį papildyti, kad jaunimas pageidauja ne tik užkampių, bet ir visiems gerai matomų sienų centrinėse gatvėse. Mieste yra daug apleistų pastatų vaiduoklių, kurie festivalių metu galėtų virsti graffiti menų poligonais. Iki pat stogo užpildytos pastato vaiduoklio sienos galėtų tapti ir amortizuojančiu saugikliu kitoms Kauno sienoms.

nfSocialinio graffiti & street art konkursas yra projekto „Visi skirtingi – visi lygūs” dalis. Projektas finansuojamas „Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje.

Komentarai