Jaunoji menininkė kviečia kurti problemas sprendžiantį meną

10276387_10202178721486423_1702013626_n„Meno vieta gatvėse, ne galerijose”- teigia menininkė iš Joniškio Jolita Vaitkutė, atidariusi ne vieną parodą ir surengusi daugybę meninių dirbtuvių visoje Lietuvoje. Ilgą laiką jaunimą švietusi žmogaus teisių tematika, Jolita nusprendė prisidėti prie „Myliu Panda” graffiti ir street art’o konkurso, vienijančio dvi jos aistras – jaunimo švietimą ir meną.

 

Nuo kada susidomejai menu :

 

Gal trečioje klasėje nuėjau į dailės mokyklą. Ilgą laiką teigiau sau, kad nesu menininkė, o esu politikė, tačiau pašaukimas menui grįžo – visgi meniška mano prigimtis stipresnė. Rimtai piešti pradėjau nuo 14, piešiau portretus, rengiau parodas. Tačiau vis dažniau kyla noras atrasti kitą meno formą, ne tokią statišką. Lygiai prieš metus atsirado „double V house”, kuris iš marškinėlių ir džemperių pardavinėjimo išsivystė kaip meninis judėjimas. Dabar man geresnė paroda yra ant drabužių nešiojama mano kūryba, nei ta, kuri kabo salėse. 

 

Kodėl susidomėjai  graffiti ir gatvės meno konkursu :

 

Tiek su žmogaus teisėmis, tiek su Nacionaliniu socialinės integracijos institutu susiduriu ne pirmą kartą. Jau esu dalyvavusi programos „Visi skirtingi-visi lygūs” bendraamžių švietėjų veikloje, todėl ir „Myliu Panda” kampanijos veikla man pasirodė aktuali. Mano visų kūrinių idėja yra ne tik perteikti estetiką bet ir tam tikrą idėją, aktualiją, kad pats meno kūrinys galėtų būti kaip įrankis tai probemai spręsti.

 10276454_10202178725646527_1496064813_n

Kokiomis meno formomis užsiemi? Ar turėjai ką bendro su gatvės menu?

 

Didžiausias mano gatvės meno projektas – marškinėliai. Jie yra mano gyva galerija, kuri yra eksponuojama visoje Lietuvoje. Taip pat esu tapiusi ir ne vieną sieną – savo kambaryje, kitų žmonių namuose, savo gimtąjame mieste Joniškyje. Tačiau kartais idėjoms, kurios gimsta mano galvoje nebeužtenka pieštuko ir teptuko, todėl tenka imtis ir kitų meno formų, tokių kaip fotografija, foto manipuliacija, animaciją ir filmukų kūryba.

 

Esi ne kartą publikavusi su žmogaus teisėmis susijusius darbus. Kokių reakcijų sulaukei iš aplinkinių :

 

Tikriausiai labiausiai provokuojantis mano darbas buvo nuotrauka prieš gėjų eitynes. Kai menu atveri tokią temą, reakcijų būna įvairių, kartais ne pačių geriausių. Visada stengiuosi paliesti tokias temas, kuriuos sukeltu reakciją visuomenėje: pasipiktinimą, nepritarimą, džiaugsmą, jog kažkas palaiko. Tada išties pamatai su kuo bendrauji ir koks ratas žmonių tave supa. Džiugu, kai žmonės reaguoja į pasisakymus ar paveikslus, gerai, kad turi nuomonę, tačiau aš niekada nepriimu tos nuomonės asmeniškai – visi turi teisę ją turėti.

 

Ko tikiesi iš kampanijos Myliu Panda”:

 

Labai norėčiau ištapyti sieną, kuri būtų ne mano kambaryje. O dar labiau norėčiau prisidėti prie tolerantiškumo bei žmogiškojo supratingumo plėtros. Įkvėpimo visad semiuosi iš aktualijų. Žiniose ar naujienų portaluose nuolat galima matyti visuomenės problemas, kurias galima atvaizduoti mene. Man tai puiki galimybė padėti kitiems jauniems menininkams pažinti save bei meno pasaulį, kuris gali ne tik pavaizduoti kažką, bet ir atverti visuomenei akis, spręsti problemas. Menas neturi prisitaikyti prie esamos situacijos, menas turi galimybę keisti nusistovėjusias taisykles ir maištauti. Manau, jog šio projekto metu ir bus galima keisti visuomenės nuomonę maištaujant ir laužant nusistovėjusias normas, nes kartais prie visuomenės norų prisitaikantis menas ne sprendžia socialines problemas, o tik jas gilina.

nf

 

„Myliu Panda” graffiti konkursas yra Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis.

Komentarai