Nacionalinis socialinės integracijos institutas išreiškia susirūpinimą dėl atskirtį ir neapykantą skatinančių pranešimų

Nacionalinis socialinės integracijos institutas (toliau – NSII) išreiškia susirūpinimą, dėl Kėdainių regioninėje žiniasklaidoje ir dviejuose didžiuosiuose nacionaliniuose Lietuvos naujienų portaluose išpublikuoto  straipsnio „Neįsileiskite į namus romų“. Pranešime atskirų individų  bruožai ir nusikaltimai yra priskiriami visai romų tautai,  nusikalstamos veikos betarpiškai siejamos su tautine mažuma. „Laikomės nuostatos, kad būtų užtekę pranešti, jog žmonės raginami būti atidūs ir į namus neįsileisti įtartinų asmenų, apie jų apsilankymus įspėti policiją“, – teigė NSII direktorė Neringa Jurčiukonytė.

 Ji atkreipia dėmesį, kad raginimai bet kokiu atveju informuoti policiją apie romų tautybės žmogaus apsilankymą skatina visuomenės nepasitikėjimą ir neapykantą šios grupės atžvilgiu. Siekiant išvengti tokių padarinių informacijos skelbimą reglamentuoja LR visuomenės informavimo įstatymas, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, o baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už tokią veiklą.

Minimame pranešime policija vartojo tokius pasisakymus kaip: „Kėdainių policija primygtinai prašo visų Kėdainių rajono gyventojų neįsileisti į namus romų tautybės asmenų <..> apie jų apsilankymą bet kokiu atveju pranešti policijai“ arba „prašome visų, pastebėjusių, kad pas kaimyną apsilankė romų tautybės žmogus, kuo skubiau informuoti apie tai policiją telefonu.“

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktos informacijos šaltinis yra nurodytas policijos komisariatas, atkreiptina, kad Lietuvos policijos pareigūnams taikytinos etikos nuostatos numato pareigą besąlygiškai gerbti visus asmenis, neatsižvelgiant į jų tautybę ar kilmę ar kitus diskriminacinius pagrindus. Romų tautybės pedagogikos magistrė, siekianti daktaro laipsnio, Rada Bogdanovič, tokį policijos ir žiniasklaidos akibrokštą vertina, kaip asmeninį įžeidimą. „Taip išeina, kad romai yra ne žmonės. Ir aš tame tarpe? Aš tikrai negalvojau, kad mes galime iki to prieiti“ savo nuomonę apie išpublikuotą informaciją dėstė moteris. „Kiekvienoje tautybėje pasitaiko nusikaltėlių, vagių: ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų, ir romų. Aš neginu visų romų. Bet pagal kai kuriuos žmones negalima apie visus spręsti. Čia visiška diskriminacija,“, – Sako R. Bogdanovič.

Vilniaus universiteto kultūrinių bendrijų studijų centro tyrėja Aušra Simoniukštytė atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas neturi tautybės, nusikalsta ne visa tauta, o atskiri asmenys. „Įsivaizduokime situaciją kad ir kokioje Norvegijoje, kurioje staiga policija imtų viešai norvegus raginti nesileisti į jokias kalbas su lietuviais, neįleisti jų į namus, visaip jų saugotis, nes lietuviai visi vagys? Juokinga? Absurdas? Taip, tai absurdas, ir jis tik ką įvyko Lietuvoje“, – teigia ji. Specialistė atkreipia dėmesį, kad prievartos retorika yra labai pavojingas reiškinys. Bet žymiai pavojingiau, kai jėgos struktūros imasi ne tik palaikyti tokią retoriką, bet ir viešai ragina imtis veiksmų, nukreiptų  prieš visą etninę mažumą“.

Tai ne pirmas kartas, kai panašaus pobūdžio informacija skleidžiama viešojoje erdvėje. Etninių tyrimų instituto duomenimis, Lietuvos romų bendruomenė išlieka viena labiausiai nemėgstamų tautinių grupių. Žiniasklaidoje romai nuolat siejami su kriminaline veikla, vaizduojami kaip išorinis blogis, problemų šaltinis, keliantis grėsmę visuomenės saugumui.  Kaip rodo Etninių tyrimų instituto tyrimai, viešajame kalbėjime apie romus atsiskleidžia prievartos retorika. Turime daug istorinių pavyzdžių, ką reiškia tokia retorika kokios nors etninės grupės atžvilgiu: pvz. žydų likimą nacių Vokietijoje.

Nacionalinis socialinės integracijos institutas atkreipia dėmesį, kad toks tautos išskyrimas kelią įtampą visuomenėje, nepakantumą romų tautybės asmenims, užkertą kelią romų tautybės asmenims integruotis į visuomenę. NSII direktorė Neringa Jurčiukonytė atkreipia dėmesį, kad nuo neapykantos kurstymo nukenčia ne tik konkrečioms grupėms priklausantys asmenys. Didžiausią žalą patiria pati visuomenė, kurioje dėl panašaus pobūdžio pranešimų įsivyrauja nesaugumo atmosfera. Neigiamus tokių reiškinių padarinius puikiai iliustruoja ir aukštas patyčių skaičius mokyklose.

Dėl žiniasklaidoje pasklidusios informacijos NSII raštu kreipiasi į Žurnalistų etikos inspektorę Zitą Zamžickienę ir Policijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos, siekdamas išsiaiškinti, ar tokiu pranešimu nebuvo pažeistas visuomenės informavimo įstatymas, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, LR Konstitucija bei Europos žmogaus teisių konvencija.

NSII atkreipia dėmesį, kad LR baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešą kurstymą diskriminuoti konkrečią žmonių grupę dėl tautybės ir kitų diskriminacinių pagrindų.

Komentarai